Kūrinys sudarytas iš keturių netaisyklingai sujungtų faneros plokščių, kurios drauge sukuria asimetrišką vertikalią kompoziciją. Akriliniai dažai, flomasteriai, grafitas ir veidrodžio fragmentai suteikia kūriniui ne tik vaizdinį, bet ir jutiminį sluoksnį.

Simbolinio piršto forma iš tamsumos viršuje nusileidžia per visą paveikslo ilgį iki apačioje esančios širdies, suformuotos iš veidrodžio dalelių. Joje žiūrovas gali pamatyti ir save, tad ši detalė sufleruoja, jog nukreipus žvilgsnį į vidų, galima atrasti dieviško prisilietimo pėdsaką. Taip kūrinys tampa interaktyvus bei asmeniškas. Dievo prisilietimas čia ne abstrakti sąvoka, bet kvietimas pažinti save per širdį, ir galbūt atrasti savyje tai, kas yra sakralu, amžina.

Tai kūrinys apie viską persmelkiančią amžinąją jėgą, kuri nuolatos teka į mus. Ją aptinkame per jautrumą, tylą, gebėjimą pažvelgti į save. Kartais užtenka tik nukreipti žvilgsnį į savo širdį ir jau esi ten, kur nori būti.

70 x 281 x 2 cm

akrilas, grafitas, markeriai, veidrodžiai, lakas ant medžio plokščių