Iš pirmo žvilgsnio tai yra ledų porcija. Tirpstantys, šiek tiek absurdiškų spalvų, vizualiai artimi pop meno estetikai, ledai. Bet šios spalvos ne šiaip keistos, jos – šaltos kaip ir pats saldėsis. Ne tik vizualiai, bet ir simboliškai.

Trispalvė – tai kūrinys apie neaikivaizdų tautiškumą. Apie tai, ką reiškia būti iš kažkur, bet to nedemonstruoti. Apie tai, kaip kartais meilė savo kilmei tampa ne plakatu, o subtiliu, vidiniu skoniu – tarsi desertas, kurio niekam nebruki, bet skanauji.

Žiūrėdamas į šias spalvas, gali nežinoti, kad jų inversija yra Lietuvos vėliavos trispalvė. Tai ne deklaratyvus patriotiškumas, o estetinis žaidimas: kodas tiems, kurie žino, ir netikėtas atradimas tiems, kurie ieško.

Tekstilė kūrinyje kuria papildomą sluoksnių jausmą: kaip prisiminimų klodus, kaip taktilinį faktūros švelnumą, tikrumą. Tai darbas, kuris šypsosi iš tolo, bet kviečia prieiti arčiau ir gal tada tu pamatysi tą trispalvę, kurią nešioji savyje.

50x100x1,5 cm

plastiko formos, įvairi tekstilė