Šis kurinys yra apie cikliškumą, kaitą, patirčių ratą, pasikartojimus, kurie neišvengiami, kuriuos pastebime, pagal kuriuos gyvename, kuriuos įsivaizduojame ir projektuojame ateičiai. Patirtis esame linkę vertinti per priešybių prizmę: kaip pakilimus ir nuosmukius, sėkmę ir vargą, malonumą ir skausmą, šviesą ir tamsą.

„Po šviesos bus šviesa“ siūlo pažvelgti į reiškinius kaip į neišvengiamai prasmingą procesą. Mes nežinome kur link veda nemalonios, skausmingos patirtys ir juk pasitaiko atvejų, kai galime suprasti, jog jos gali būti slenksčiu į gilesnį supratimą, įgudžius, brandą. Šviesa nėra vien būsena. Ji tampa kryptimi, galinčia išryškėti bet kurioje gyvenimo atkarpoje.

25 x 80.5 cm

Akrilas, grafitas, markeriai, lakas ant medžio plokštės

Linijinis, pusiau abstraktus piešinys vaizduoja delnus, ramiai gulinčius kartu, sudėtus į dhyana mudra padėtį meditacijai. Tai lyg nuoroda į ramybės būseną, kurios link veda meditavimas. Likusio kūno nėra, rankos atrodo lyg nukirstos ir atrodytų susijusios su kančia, bet yra baltos, tad galima suprasti, jog jos priklausė skulptūrai, kuri buvo nugriauta ar laikui bėgant sunyko, bet rankų padėtis išliko sveika, lyg neįveikiama jėga būtų jas išsaugojusi kaip amžinos ramybės simbolį.

Jei ne raudona spalva, kūrinys būtų monochrominis, juodai baltas. Raudona įkvepia gyvybės, yra lyg šiltas žmogaus kraujas, srūvantis piešinio linijomis, sudarančiomis rankų kontūrus. Taip išryškinamas ryšys su žmonėmis ir jų siekiu amžinai ramybei, kuri įkūnijama akmeninėse žmonių skulptūrose.

67 x 35 x 1,7 cm

grafitas, pieštukai, akrilas, markeriai, lakas ant medžio plokštės