2025 09 16: tapyba

 

vaizdo siužetas atrodo itin akivaizdus – juodame fone du persidengiantys piešiniai: žydinčios vyšnios žiedai bei šakelė su išaugusia uoga. Žiedai yra spalvoti, ryškūs ir atspindi bundančią pavasario gamtą, kuri yra laukiama po šaltojo meto. Fragmentas su uoga yra blankus, nespalvotas, mažesnis – lyg ir ne toks svarbus. Juk dažnai žydėjimo metas yra džiugesio ir grožio metas – skiname žydinčias gėles, fotografuojamės tarp žydinčių sakurų. Norime spinduliuoti grožiu ir jaunyste. Tad ir spinduliuokime!

Mano šuns vardas yra Vyšnia. Šis paveikslas – tam tikra metafora apie tai, kokia ji yra – juodoji išdykėlė, laukų gėlelė, namų uogelė.

 

49,5 x 29 x 0,3 cm

Akrilas, aerozolis, markeriai, grafitas, lakas ant faneros


2025 09 6: tekstas

tai būtų diena gal tokia pusė velnio
bet debesys paslėpė saulę
vėjelis sukilo gegutė nutilo

lietus ėmė belst į makaulę

ir štai aš guliu tarp žolių bei gėlyčių
ilgai dar gulėsiu šioj pievoj
priėjo žmogelis bet spruko į šalį
staiga sudejavęs: o dieve…

pabaidė jį tas prasidėjęs lietutis
ar krūvos baltų kirmėlaičių
o gal vabalai bei siaubingi kvapai
nes čia aš guliu jau savaitę

2025 09 4: tekstas

vedžioju šunelį
diena iš dienos
jis laksto ir ieško maistelio
pauosto žolytę
medelį gėlytę

krūmelį kiekvieną kampelį

vedžioju šunelį
diena iš dienos
ir štai kas jam kartais nutinka
parietęs šiknytę
žiūri kaltai

nes smirdantis š*das iškrinta

vedžioju šunelį
diena iš dienos
jis š*ka dažniausiai pievelėj
už rudo suoliuko
šalia kurio
vaikų žaidimų aikštelė