Reljefinis kūrinys, sudarytas iš sluoksniškos, daugiaplanės geometrinės kompozicijos, vaizduojančios Gediminaičių stulpus trimatėje perspektyvoje. Tekstilės, piešinių fragmentai, dažytos plokštumos suformuoja ne tik vizualų, bet ir taktilinį objektą, kuriame vaikiško piešinio fragmentai ir medžiagų paviršiai suteikia atmintyje glūdinčias užuominas. Kūrinyje dominuoja ramesnė, labiau susitelkusi spalvinė nuotaika: šalti, mėlyni tonai, įvairios tekstilės, dažytos ir pieštinės dalys kuria tylos ir sutemų pojūtį. Ryškiai oranžine spalva išskirtas pats Gediminaičių stulpų simbolis tampa šviesos ženklu sutemose.

Liūnė Sutema yra išeivijos rašytojos Zinaidos Nagytės-Katiliškienės slapyvardis, kurio prasmė ir nuotaika artima šiam kūriniui. Jis siejasi su tylesniais asmeniškais išgyvenimais, melancholija, gamtiškumu, atmintimi ir ryšiu su savo šaknimis.

20x13x1 cm

Akriliniai dažai, rašalas, piešinių fragmentai ant popieriaus, tekstilė, lakas ant faneros.

Tai yra reljefinis objektas, sudarytas iš daugiaplanės, sluoksniškos kompozicijos. Kūrinį sudaro įvairios formos, dengtos dažais, tekstile ir abstrakčiais vaikų piešinių fragmentais. Tokiu būdu skirtingos medžiagos, spalvos ir faktūros suformuoja bendrą dermę ir įsikūnija į vieną seniausių ir stipriausių lietuviškumo simbolių, suteikdama jam šiuolaikišką, gyvą vaizdinį.

Vytė Nemunėlis yra vienas iš lietuvių rašytojo Bernardo Brazdžionio slapyvardžių ir yra tarsi lingvistinė jungtis tarp vaizduotės ir tikrovės, kur Brazdžionio poetiški gamtos vaizdiniai rezonuoja su šio kūrinio medžiagiškumu ir rašytojo ryškaus literatūrinio palikimo.

20x13x1 cm

Akriliniai, fluorescenciniai dažai, piešinių fragmentai ant popieriaus, rašalas, tekstilė, lakas ant faneros.