Šis kūrinys įkvėptas visiems žinomo grybo – voveraitės, kurio pavadinimas įvairiomis kalbomis siejamas su gyvūnais:
lietuviškai – voveraitė,
lenkiškai – vištelė (kurka),
rusiškai – laputė (лисичка).
Toks kalbinis daugiasluoksniškumas atkartoja ir kūrinio reljefą bei paties grybo formą: švelnią, plastišką, beveik gyvą. Voveraitė tampa ne tik gamtos ženklu, bet ir atminties impulsu – primenančiu vaikystės pasivaikščiojimus miške, samanų knibinėjimus, džiaugsmą pastebėjus geltoną galvutę tarp žalių kerpių.
Kompozicija apgaubta šiltais tonais ir subtilia forma – kviečia stabtelėti, žiūrėti lėtai. Kaip miške. Tik tada voveraitė parodo savo dailią kepurę.
150x130x2 cm
plastiko formos, įvairi tekstilė