Atrodo lyg planeta, blynas, dėmė, bet kai įsižiūri, protas ima piešti savo versiją. Baltas, beveik nepastebimas, bet ne tuščias. Tarsi paviršiuje nieko nevyksta, bet kažkas vis dėlto yra – giliai, sluoksniuose, tarp šviesos lūžių ir prisiminimų apie tai, kas greitai išnyksta. Kaip burbulas, kurio beveik nematyti. Tas, kuriame slypi tylus gyvenimas.
Muilo burbulas – efemeriškas reiškinys, beveik nematomas, nors jame slypi optinė šviesos, oro, vandens žaismų visuma. Šiame kūrinyje „burbulo“ idėja perkelta į taktilinę formą ir jis tampa išliekančiu, tačiau vis dar beveik permatomu. Kabo ant sienos tarsi niekur nieko, kol akys jį pastebi. Tada jis nebyliai kviečia prisiliesti.
100x100x4,5 cm
plastiko formos, įvairi tekstilė