Gediminaičių stulpai yra rimtas lietuviškumo simbolis, tačiau šiame kūrinyje jis parodo daugiau savo pusių, atskleidžia mažiau įprastas šiame kontekste savybes – vaikišką laisvumą, žaismingumą, spontaniškumą. Šis tonas siejasi su Balio Sruogos slapyvardžiu Šelmis Plunksnadraskis, kuriame rimtas literatūros ir teatro teoretikas pasirinko lengvą, ironišką ir žaismingą tapatybę.
Kūrinyje lietuviškumo simbolis per šiuolaikiškas medžiagas ir vaikiško piešinio fragmentus tampa atminties ženklu, pagarba svarbiam Lietuvos literatūros žmogui, bet kartu ir gyvu, kintančiu simboliu, kuriame telpa rimtis, ironija, kūrybiškumas, kalbos bei raiškos laisvė.
20x13x1 cm
Akriliniai dažai, piešinių fragmentai ant popieriaus, tekstilė, lakas ant faneros.