Šis kūrinys yra abstrakti moters ir muzikos paralelė. Kaip muzikos, taip ir moters neįmanoma iki galo nusakyti, apibrėžti, sutalpinti į rėmus. Šią idėją vizualiai atskleidžia paveikslo rėmą peržengiantis tekstile dengtas reljefinis elementas, iliustruojantis jėgą, kuri atsisako paklusti riboms.
Darbas atliktas mišria technika, kurioje gausu raudonos paletės potėpių. Kompozicijoje sublizga tekstile dengtas reljefinis fragmentas yra užuomina į paverstų lūpų siluetą, kuris peržengia paveikslo rėmo ribą, bet nėra pilnai pavaizduotas, lyg pasilikdamas šiokią tokią paslaptį. Taip moteriškumas atsiskleidžia ne per tiesioginį vaizdavimą, o per ekspresiją, nuotaiką ir medžiagiškumą. Kaip muzika, jis gali būti juntamas, bet ne iki galo paaiškinamas, tarsi gamtos stebuklas, kuriam tikslių apibrėžimų rasti pritrūks žodžių.
64 x 96 x 3 cm
Akrilas, grafitas, spalvoti pieštukai, plastiko formos, audinys, lakas ant popieriaus