Šis paveikslas remiasi žinomu posakiu iš Francis Bacon esė „Apie drąsą“. Joje Mahometas įtikino žmones, jog pašauks kalną pas save, o nuo jo viršūnės melsis tikintiesiems. Mahometas šaukė kalną ateiti, bet kai kalnas liko stovėti vietoje, pranašas nesutriko ir tarė: „Jei kalnas neateina pas Mahometą, tai Mahometas eina pas kalną.“
Paveiksle Mahometas ir kalnas pateikiami kaip atskiri, bet tos pačios aplinkos elementai. Jie spalviškai suderinti su fonu, tarsi į jį įsiliejantys, tačiau žiūrovas magnetų pagalba gali keisti jų padėtį paveikslo plote. Taip jis tampa kone Dievu ir įgauna galimybę nuspręsti, kas kur gali „eiti“ bei fiziškai perkelti į kitą vietą. Šis pasirinkimas nėra vien žaidimas, bet ir refleksija apie veiksmą bei atsakomybę.
Visais laikais antgamtinės galios būdavo baimės, pagarbos, įtikėjimo pagrindu. Šiame darbe sąmoningai siekiama nesureikšminti stebuklo kaip tikslinio įvykio. Judantys elementai yra ne triukas ar mistinė galia, o siūlymas domėtis tikėjimo, tiesos ar išminties šaltiniu.
Šis kūrinys yra apie valią imtis veiksmo bei iškelia klausimą: ar mus domina tik stebuklas, ar jo prasmė? Norime tik triuko, pramogos ar ir tam tikros žinios, išminties?
85,3 x 44 cm
Akrilas, aerozolis, gintaras, magnetinė plėvelė, lakas ant faneros