berželis nori pasakyt kažką
deja neturi balso todėl tyli
linguodamas plonas šakas
jis arklio karčius rodo mums nebyliai
nusimeta ant žemės auksinius lapus
tarsi sakytų mums ir jūs numeskit
po kojom sau visus tuos blizgučius
gražumą savo viduje surasit
mes nesupratę kurgi tas vidus
į beržą skverbiamės ieškoti
iš ten ištraukiam jo sakus
ir kirveliu kamieną imame kapoti