Buvo bruknių sezonas. Moteriškaitė, aptikusi miške gražią pievelę, kibo į uogas…
Pastačiusi šalia greitai pilnėjantį krepšį, ji abiem rankom gnaibė uogeles. Staiga prieš ją išdygo meškutė pilnomis saujomis bruknių ir atsargiai pažėrė uogeles, nenorėdama gąsdinti uogautojos.
Tai siurrealistiškas, gana komiškas vaizdas, kuriame laukinė gamta tampa žmogiška, o žmogaus reakcija sumišusi tarp baimės ir nuostabos. Tokį meškos gestą galime suprasti simboliškai: gamta, nors dažnai mums atrodanti grėsminga ar svetima, gali pasiūlyti netikėtą draugiškumą, kurį ne visuomet gebame atpažinti ir priimti.
Šis kūrinys kviečia pažvelgti į gamtą ne tik kaip į foną ar išteklių šaltinį, bet kaip į lygiavertį veikėją su savo netikėtomis iniciatyvomis, kurios galbūt labiau žmogiškos nei įsivaizduojame.
70 x 50 x 0,5 cm
Flomasteriai, piešukas ant faneros
/0909 Jyväskyla