vaizdo siužetas atrodo itin akivaizdus – juodame fone du persidengiantys piešiniai: žydinčios vyšnios žiedai bei šakelė su išaugusia uoga. Žiedai yra spalvoti, ryškūs ir atspindi bundančią pavasario gamtą, kuri yra laukiama po šaltojo meto. Fragmentas su uoga yra blankus, nespalvotas, mažesnis – lyg ir ne toks svarbus. Juk dažnai žydėjimo metas yra džiugesio ir grožio metas – skiname žydinčias gėles, fotografuojamės tarp žydinčių sakurų. Norime spinduliuoti grožiu ir jaunyste. Tad ir spinduliuokime!
Mano šuns vardas yra Vyšnia. Šis paveikslas – tam tikra metafora apie tai, kokia ji yra – juodoji išdykėlė, laukų gėlelė, namų uogelė.
49,5 x 29 x 0,3 cm
Akrilas, aerozolis, markeriai, grafitas, lakas ant faneros