įsivaizduokime netolimą ateitį
gal pem metų gal šiek tiek daugiau
kai visi žmonės jau po velėna
susidoroję vieni su kitais pagaliau
nugalėję priešus dėl šventos ramybės

be visokių neužmušamų kirmėlių
reptilijų vabalų ir tų baisybių
šėlstančių vandenynų dugne
išgyvena ir dirbtinis intelektas
žmonių išblizgintuose robotuose

saulės baterijos dirba savo darbą
kūriniai gyvena kaip kurį išmokė
kūrėjas ir mėgaujasi visiška laisve
kartas nuo karto persimesdami
žodeliu per vis dar veikiantį internetą

kaip ir buvę žmonės taip ir robotai
vienas linksmesnis kitas gudresnis
dar kitas labiau linkęs skaičiuoti
ką nors konstruoti ar stebėti dangų
atrodo visi turi savo vietą po saule

kartą norėdamas pajuokauti o gal
per klaidą geležinis draugas parašo
žinutę „ei, snukį nusivalyk“ klusniam
robotui kažkas susilydo ir perdega
kai apsipurškia ekrano valymo skysčiu

 

/1710

  • (will not be published)