yra žmonių manančių, kad yra keliautojai ar net nuotykių mėgėjai. kai kurie žmonės iš kelionių parsiveža namo visokių įdomybių.
šiuo atveju, iš tolimų kraštų atkeliavo du kailiai ir laimingo atsitiktinumo dėka buvo paguldyti vienas šalia kito. o dar ir kažkokio stebuklo dėka tarp jų įsižiebė jausmų kibirkštis. gal tai koks nors gamtoks klyksmas ar begalinė priešingybių trauka (tarp rudosios ir baltosios meškų), kas žino?
/0910 Jyväskyla
Joras – šuo, turėjęs vieną neišsemiamą aistrą: maistą.
Šiame statiškame, beveik fotografiškame vaizde užfiksuota akimirka, kai Joras, ramiai sėdėdamas šalia, stebi žmones prie stalo. Jo žvilgsnis įsikibęs į judantį link burnų maistą, o iš burnos nevaldomai nutįsta seilė.
Tai portretas apie laukimą, geismą, susitvardymą ir vaizduotę, nes tuo metu, kai kūnas negauna, vaizduotė galbūt jau vaišinasi.
Joro žvilgsnis hipnotizuojantis, o galvoje veiksmas: įsivaizduojamas kąsnis, skonis to, kas nepasiekiama, bet taip arti.
29 x 34 cm
Flomasteriai, akrilas ant medžio plokštės
/0910 Jyväskyla
Kieme pilnatis, baisiai šalta
pėdos sniege, mėnuo baltas
krenta ant jo mažas lašas
vaizdas sudrėksta, parausta
vilkai jame kaukia į dangų
garsiai, net gerklę paskausta
einu, krentu į pagalvę
baltais dantimis, raudonom akimis
ji klausia: ko šūkauji naktimis?
/091005