Mes, daugiau mažiau, visi turime plaukus. Pasitaiko, kad savo plaukų nebemėgstame, tuomet įsigyjame naujus. Tai – jautrus, faktūriškai turtingas kūrinys, kalbantis apie transformaciją, tapatybę ir vidinį virsmą. Naudojant tekstilę, skirtingų dydžių drobes bei dažus, kuriamas fragmentuotas, bet emociškai vieningas vaizdinys – tarsi naujos pradžios pojūtis, kuris slypi paprastuose, tačiau simboliškai įkrautuose veiksmuose.

Faktūros ir formos čia primena prisilietimus, prisiminimų nuotrupas ar mintis, kurios tyliai rezga savo kelią po oda. Kūrinys balansuoja tarp švelnumo ir jėgos, tarp matomumo ir slėpimosi, kviesdamas žiūrovą ne tik stebėti, bet ir jausti.

75x77x3 cm

akrilas, aerozolis, plastiko formos, audinys, lakas ant drobių

Paprasti šešėliai dažniausiai yra permatomi. Jie švelnūs, kol saulė nepasidaro pernelyg kaitri. Bet šis – kitoks. Storas. Minkštas. Neperregimas.

Kūrinyje šešėlis tampa nebe šviesos stokos atspindžiu, o materialiu objektu – tamsia, sunkia plokštuma, uždengiančia kažką, kas lieka paslaptyje. Tai abstrakti vizija apie tai, kas gali būti uždengta ir likti nepasiekiama, nepažinu.

Kompozicija remiasi sluoksnių priešprieša: šviesos ir tamsos, minkšto ir šiurkštaus, permatomo ir neperregimo. Tai – nebe tik šešėlis tai – uždanga, kliūtis. Tylus, bet ryškus valdovas, paslepiantis daugiau nei leidžiantis pamatyti.

76x72x3 cm

akrilas, grafitas, plastiko formos, įvairi tekstilė, lakas ant drobės

Dalis šio kūrinio sudaryta iš veidrodžių, sluoksniuotų įvairių medžiagų ir tekstūrų. Jis lyg ir tuštokas, bet moka užsipildyti. Kviečiu žvilgsnį pasukti į save – per simbolines asociacijas. Veidrodis čia tampa įrankiu, tačiau ar jis padeda matyti tik save, ar tik kūrinį?

Paveikslo struktūra slepia, užuominomis dėlioja mintį – dalys dengia viena kitą, atveria ir kartu maskuoja. Simetrijos čia tarsi yra, bet ji nebaigta, lyg sustabdyta. Gal tai užuomina į mūsų unikalumą, asmenišką nepakartojamumą, priešingybę mechaniniam tobulumui.

Veidrodis įtraukia ne tik žvilgsnį, bet ir patį žiūrovą – viskas, kas atsispindi jo paviršiuje, tampa paveikslo dalimi. Tai kintanti, gyva kūrinio dalis. Žiūrovas ne tik stebi, bet ir pats tampa stebimu bei turi progą pažvelgti į save kaip į kūrinį. Ar žvilgsnis į savo atspindį gali būti kitoks – ne vertinantis, o ieškantis?

60x96x3,5 cm

akrilas, markeris, grafitas, aliuminio plokštė, veidrodžiai, lakas ant drobės

60×88 cm