langas uždarytas
deganti šviesa
kviečia žvelgt į vidų
ten tavęs nėra
ko čia atskubėjau
persėdimais trim
jei už durų stoviu
užmerktom akim
ką tau pasakyti
ko aš čia esu
štai einu pro šalį
vakare vėsu
ko nepasišildžius
mėtų arbata
bet juk ne vėsu dar
priežastis kita
laikas jau grąžinti
skolintas knygas
juk senų seniausiai
perskaičiau visas
betgi atskubėjau
persėdimais trim
žinoma be knygų
spurdančia širdim
man taip begalvojant
ką tau pasakyt
kaip duris galėčiau
šias atidaryt
patekėjo saulė
ant žolės rasa
jau išaušo rytas
aš vis stoviu čia
pasigirsta juokas
aidi per laiptinę
aš girdžiu tave
dūžtančią stiklinę
žingsniai vis garsėja
sparčiai trepsi batai
štai ir susitiksim
nors ir ne viena tu