Linijinis, pusiau abstraktus piešinys vaizduoja delnus, ramiai gulinčius kartu, sudėtus į dhyana mudra padėtį meditacijai. Tai lyg nuoroda į ramybės būseną, kurios link veda meditavimas. Likusio kūno nėra, rankos atrodo lyg nukirstos ir atrodytų susijusios su kančia, bet yra baltos, tad galima suprasti, jog jos priklausė skulptūrai, kuri buvo nugriauta ar laikui bėgant sunyko, bet rankų padėtis išliko sveika, lyg kažkokia jėga būtų jas išsaugojusi kaip amžinos ramybės simbolį.

Jei ne raudona spalva, kūrinys būtų monochrominis, juodai baltas. Raudona įkvepia gyvybės, yra lyg šiltas žmogaus kraujas, srūvantis piešinio linijomis, sudarančiomis rankų kontūrus. Taip išryškinamas ryšys su žmonėmis ir jų siekiu amžinai ramybei, kuri įkūnijama akmeninėse žmonių skulptūrose.

67x35x1,7 cm

grafitas, pieštukai, akrilas, markeriai, lakas ant medžio plokštės

Tai – abstraktus mišrios technikos kūrinys, reflektuojantis vertinimo, statuso ir savęs suvokimo temas. Paveikslo siužete – kalakutai, kurie giminystės ryšiais siejami su povais, tačiau neturi jų simbolinio svorio ar vizualinio prašmatnumo. Patelė žvelgia į patiną ir konstatuoja: „ne povas“.

Ši frazė yra ne tik pažodinė, bet ir perkeltinė. Ji nurodo į mūsų žmogišką polinkį lyginti, nuvertinti, siekti ryšių su tuo, kas atrodo vertingesnis ar išskirtinesnis, kartais visai nesąmoningai. Ironiška, jog vertinimą teikianti figūra – taip pat paprastas, kaimiškas paukštis.

Kūrinys su lengva ironija ir santūria raiška kalba apie troškimą būti „kažkuo daugiau“, nepastebint, kad patys esame dalis to paties peizažo. Tai vaizdinis komentaras apie mūsų kasdienį tylų, bet universalų teatrą.

75 x 50.5 x 1 cm

akrilas, pieštukai, purškiami dažai, markeriai, grafitas, lakas ant medžio plokštės

būna, kad ir tarp bebrų „perbėga juoda katė“. gal ko nepasidalino, gal ne taip pažiūrėjo ar dar blogiau… žodžiu, vienam bebrui panižo dantys ir jis suknežino kito bebro statytą užtvanką, taip atlaisvindamas gausybę vandenų, kurie atgavę laisvę nukurnėjo begaliniais vingiais ir šlapiuose upelio krantuose paliko netikėtą dovaną blizgučių mėgėjams – gausybę aukso smilčių.

į siužetą galima žvelgti kaip į simbolinę nuorodą. į konflikto pabaigą, kai ilgai tvyrojusi, gal net užpelkėjusi, įtampa išsklaidoma, tuo pačiu netikėtai pateikdama vertingų dovanų.

69,5x35x1,5cm
3,3 kg

markeriai, grafitas, pieštukai, purškiami dažai, akrilas, fiksatyvas ant medžio drožlių plokšės.

500.00€Į krepšelį

kai kada apie žmones sakoma: paaugo dvasiškai. Dvasiškai ūgtelėjęs žmogus turėtų būti kitoks, bet kaip pamatyti, jei jis atrodo kaip visi kiti žmonės? Ar galima kažkaip pajausti? Jei akylai stebėsi žmogų, tai gal net įsijausi į jo buvimą ir susidarysi nuomonę, kad jis toks, nes elgiasi/jaučiasi taip, bet ar toks vertinimas bus tikslus? Kokia tada iš jo nauda?

2 x 26,5×76.5×1.5 cm

2 x 2.8 kg.

aerozoliniai dažai, markeriai, grafitas, fiksatyvas ant medžio plokščių

Spalvinimo knygos yra pasaulyje plačiai paplitęs reiškinys. Savo mažomis rankelėmis spalvina ir šio, ir kito Žemės pusrutulio mažutėliai. Tų knygų turinys be galo margas temų prasme ir prašosi būti išmargintas tiesiog – spalvomis. Pats nekalčiausias tyrų sutvėrimų užsiėmimas. Jie nekalti, nes nežino, kad būna šventų dalykų, kuriuos privalu gerbti ir su kuriais reikia elgtis pagal tam tikras taisykles, todėl tas nežinojimas yra šventas. Suprasime ir atleisime, jei vaikas flomasteriu pripieš ant švento paveikslėlio, sulaužys šventą figūrėlę ar išplėš puslapį iš šventos knygos. Jam vienodai šventas visas pasaulis, kurį norisi visaip ištyrinėti, pažinti, suprasti.

O kokie esame suaugę?

Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“. Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“. „Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima. O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.
Mt 18

iš „keletas puslapių iš spalvinimo knygos“ serijos

Spalvinimo knygos yra pasaulyje plačiai paplitęs reiškinys. Savo mažomis rankelėmis spalvina ir šio, ir kito Žemės pusrutulio mažutėliai. Tų knygų turinys be galo margas temų prasme ir prašosi būti išmargintas tiesiog – spalvomis. Pats nekalčiausias tyrų sutvėrimų užsiėmimas. Jie nekalti, nes nežino, kad būna šventų dalykų, kuriuos privalu gerbti ir su kuriais reikia elgtis pagal tam tikras taisykles, todėl tas nežinojimas yra šventas. Suprasime ir atleisime, jei vaikas flomasteriu pripieš ant švento paveikslėlio, sulaužys šventą figūrėlę ar išplėš puslapį iš šventos knygos. Jam vienodai šventas visas pasaulis, kurį norisi visaip ištyrinėti, pažinti, suprasti.

O kokie esame suaugę?

Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“. Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“. „Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima. O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.
Mt 18

iš „keletas puslapių iš spalvinimo knygos“ serijos

Spalvinimo knygos yra pasaulyje plačiai paplitęs reiškinys. Savo mažomis rankelėmis spalvina ir šio, ir kito Žemės pusrutulio mažutėliai. Tų knygų turinys be galo margas temų prasme ir prašosi būti išmargintas tiesiog – spalvomis. Pats nekalčiausias tyrų sutvėrimų užsiėmimas. Jie nekalti, nes nežino, kad būna šventų dalykų, kuriuos privalu gerbti ir su kuriais reikia elgtis pagal tam tikras taisykles, todėl tas nežinojimas yra šventas. Suprasime ir atleisime, jei vaikas flomasteriu pripieš ant švento paveikslėlio, sulaužys šventą figūrėlę ar išplėš puslapį iš šventos knygos. Jam vienodai šventas visas pasaulis, kurį norisi visaip ištyrinėti, pažinti, suprasti.

O kokie esame suaugę?

Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“. Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“. „Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima. O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.
Mt 18

iš „keletas puslapių iš spalvinimo knygos“ serijos

gyvenimas jau toks yra
gamtos taip surėdyta
kad jei ne tu tave
kas neužmuša tai stiprina
o nereikalinga nyksta
(būties egzamino nebeišlaiko
visokių gyvių rūšys
gal net kasdien deja)

todėl ir galime visi
laimingi būt kad esam
geriausia evoliucijos dalis
natūraliosios atrankos
viršūnė tų stipriausių
genų užgrūdintų likimo
nešiotojai (juhuu)
vainikai kūrinijos

kodėl tokie mes tobuli?
galbūt todėl kad galvą
link dievo keliame aukščiau
kad mokame nuo priešų apsiginti
keliaut į svetimus kraštus
prekiauti ir mainytis
o gal išdrįsome užsiauginti
(kaip sakoma) plonesnę skūrą

/1802
 
84×120 cm

tai yra kaip tik tas metas kai Tėvas pasiima Sūnų. iš apribojimų į laisvę, iš laikinumo į amžinybę

/1509

61×86 cm

kai man buvo kokie du metai, lankiau darželį. žiemą vienam vaikui liežuvis prišalo prie geležinės tvoros. reikėjo jį nugramdyti.

/1508

61×86 cm

kai man buvo kokie du metai, brolis supo mane ant sūpynių. aš šaukiau ‘aukščiau, aukščiau’ kol užmigau ir pabudau jau namie. buvo labai bloga, daug vėmiau. gavau smegenų sutrenkimą.

61×86×2 cm

akrilas, grafitas, lakas ant popieriaus

2 cm pločio baltas medinis rėmas

300.00€Į krepšelį

tai nutiko pirmykščių žmonių šeimoje. tais laikais žmonės lakstydavo su kuokomis ir trankydavo jomis žverims galvas.
vienam tokiam žmogui nutiko neįtikėtinas dalykas – jis susapnavo ateitį (galima sakyti – mūsų laikus). nežinia ką tiksliai jis sapnavo, bet nubudęs puolė prie savo moters su tokiais (savo tuometinės kalbos) žodžiais:
– įsivaizduoji, ledai su pistacijomis?!

 
/1404 Vilnius

tas pirštas persmelkia visą kosmosą ir stabteli ties tavo širdimi, kad galėtų į save žvilgtelėti

50x122x2 cm

akrilas, grafitas, veidrodžiai, lakas ant medžio plokščių

grafinė novelė GRAMIC leidiniui „Toleranz in Comics und Graphic Novels“ tema

A4
/1304 Vilnius

Jau ne pirmą kartą Bakis atsidūrė miškelyje. Jį ten atsinešė Valerija, kuri mėgo pakvėpuoti grynu oru ir bent savaitgaliais išnešti savo augintinį į gamtą. Šį kartą kai kas nutiko – netikėtai Valerija, lyg kažką prisiminusi, lyg kažkiek užsigalvojusi, susvirduliavo ir krenkštelėjusi šlumštelėjo į samanas be gyvybės ženklų. Bakis nesuprato kodėl ji užmigo ne visai tinkamu metu, bet kadangi Valerija jam buvo skaičiusi „Miegančiąją gražuolę“, jis žinojo ką daryti – pabučiavo į lūpas ir tyliai tarė:
– Kelkis

 
/1201 Vilnius

tiksliau, rado kiaušinį.

tai nutiko miške labai labai seniai kažkur prie Dauguvos baseino. tais laikais ten galėjo veistis ne tik visokie neaiškūs paukščiai, bet ir amžini žmonių palydovai – ropliai.
kas be ko, šis laimikis galėjo būti ir klastingi spastai, nes tais laikais del tokių gardėsių žmonės lengvai pamesdavę galvas

39x31x2 cm

akrilas, grafitas, lakas ant medžio plokštės

moteris ir vyras viename kūne. šiuo atveju kažkodėl taip nutiko. vyriškoji šio gyvulio dalis, žinoma, besaikis plaukuotumas ir amžinas vienišumas, o moteriškoji – pats krokodilas. jei kas nežino, tai krokodilas pačiumpa savo auką, nusitempia į vandenį ir sukasi ratu arba krato galvą kol auka žūva

/1107 Vilnius

iš tiesų, tai čia net ne kroksai, bet esmė nekinta – žali braujūs gumos gabalai mirkstantys baloje

/1010 Vilnius

būna atvejų, kai teisesnis tas, kuris didesnis, bet juk pasitaiko ir tokių nutikimų, kur nugali gudručiai. šiuo atveju nage sako: ei!

/1004 Jyväskyla

kristaus gimimas yra šventė visam pasauliui. tą naktį nutinka stebuklas: nežinia iš kur ir kaip po kalėdinėmis eglutėmis atsiranda dovanos

/1004 Jyväskyla

37×48 cm

yra tokia vieta Naska. ji yra pietų amerikoje. ten yra nutike daug keistenybių ir užminta mislių, kurias mums ir šiandien nelengva įminti, nors turime net dirbtinį intelektą. kartą toje vietoje pelėdžmogis susitiko savo seniai matytą draugą…

/1003 Jyväskyla

tai nutiko taip seniai, kad nei pats seniausias senelis neatsimintų. dėl mums nežinomų priežasčių slibinas nutarė pasipuošti. lyg tyčia, netoliese kažkokiais savo reikalais šlaistėsi karžygys. jų žvilgsniams susitikus, karžygio širdis nesudrebėjo ir jis narsiai puolė pabaisą. po visko kas tarp jų nutiko, slibinas padėkojo narsiam vyrui.

/1002 Jyväskyla

53×43 cm

Ši asana nuostabiai pamėgdžioja kranksinciosvarnos pozą, – kuno svoris laikomas alkūnėmis ir rankomis, o galva ištiesta į priekį. Kakasana – viena naudingiausių pusiausvyros pozų. Darydami varniuką, labai sustiprinsite riešus, rankas ir pečius, pagerinsite gebėjimą koncentruotis, o išplėsdami krutinę padidinsite plaučių tūrį.

/1001 Jyväskyla

41×34 cm

naminiai gyvūnėliai yra gyvos namų sielos, papuošalai, rūpestingų vienišių džiaugsmas ir puikus vaikų pakaitalas. skoniai įvairūs. kai ką nudžiugina žiurkėnas, kai ką žuvytės, šuniukas, driežiukas, voriukas, ežiukas… o mane – kačiukas!

/1001 Jyväskyla

48×37 cm

Močiutė labai mylėjo katinėlius ir valgė dešrą vaikščiodama po namus. Tada pamatė gražų katinėlį, ištiesė jam dešros gabaliuką ir kantriai laukė kol jis išdrįs paimti. Laukė laukė, kol žarnose susikaupusios dujos išsprūdo gėlių žiedais ir nuklojo grindis.

/1001 Londonas

yra žmonių manančių, kad yra keliautojai ar net nuotykių mėgėjai. kai kurie žmonės iš kelionių parsiveža namo visokių įdomybių.
šiuo atveju, iš tolimų kraštų atkeliavo du kailiai ir laimingo atsitiktinumo dėka buvo paguldyti vienas šalia kito. o dar ir kažkokio stebuklo dėka tarp jų įsižiebė jausmų kibirkštis. gal tai koks nors gamtoks klyksmas ar begalinė priešingybių trauka (tarp rudosios ir baltosios meškų), kas žino?

/0910 Jyväskyla

Joro ypatingas pomėgis yra prisikimšti pilvą. yra ne karta taip buvę, kad jo draugams ir priešams susėdus prie vaišių stalo, jis nenutoldamas stebi puotą ir labai įsijaučia į dalyvavimą.
galima sakyti – pasineria visa galva…

/0910 Jyväskyla

ką jau ką, bet gražias kojines aš megstu. ir nesigirdamas galiu pasakyti, kad visos mano kojinės yra gražios. kai kurios spalvotos, kai kurios su juostelėm, taškelėm ir t.t.
gražiausios mano kojinės – ant lentynos, ant kurios nežinia kas buvo laikyta. gal stiklainiai, servetėlės, obuoliai ar net pinigai. jei taip, tuomet šios kojinės visai neatsitiktinai čia atsirado. ilgam.

/0909 Jyväskyla

53×32 cm

Buvo bruknių sezonas. Moteriškaitė, aptikusi miške gražią pievelę, kibo i uogas…
Pastačiusi šalia greitai pilnėjantį krepšį, ji abiem rankom gnaibė uogeles. Tik staiga prieš ją išdygo meškutė pilnomis saujomis bruknių ir atsargiai pažėrė uogeles, nenorėdama gąsdinti tos moteriškaitės.

/0909 Jyväskyla