Reljefinis kūrinys, kuriame Gediminaičių stulpų simbolis formuojamas iš sluoksniais sujungtų geometrinių plokštumų. Skirtingos formos dengtos tekstile ir blizgiais dažais, o kompozicijoje įkomponuotas ir nedidelis vaikiško piešinio fragmentas, suteikiantis kūriniui skirtingų kartų aktualumo ir atminties sluoksnį. Simbolis čia išlieka atpažįstamu lietuviškumo simboliu, tačiau per medžiagų kontrastus, blizgesį ir piešinio fragmentą įgauna naują, šiuolaikišką ir asmenišką skambesį.

Spalvinė gama ir medžiagiškumas kuria santūrų, bet įtemptą vaizdinį, kuriame galima įžvelgti ir militaristinio kolorito užuominas. Ši nuotaika siejama su išeivijos poetu, prozininku ir dailininku Vytautu Leonu Adamkevičiumi bei jo naudotu slapyvardžiu Leonas Lėtas. Kūrinys neakivaizdžiai referuoja į jo likimą, patirtis ir laikmetį, kai teko palikti namus ir kurti svetimoje šalyje.

20x13x1 cm

Akriliniai dažai, piešinio fragmentas ant popieriaus, tekstilė, lakas ant faneros

Gediminaičių stulpai yra rimtas lietuviškumo simbolis, tačiau šiame kūrinyje jis parodo daugiau savo pusių, atskleidžia mažiau įprastas šiame kontekste savybes – vaikišką laisvumą, žaismingumą, spontaniškumą. Šis tonas siejasi su Balio Sruogos slapyvardžiu Šelmis Plunksnadraskis, kuriame rimtas literatūros ir teatro teoretikas pasirinko lengvą, ironišką ir žaismingą tapatybę.

Kūrinyje lietuviškumo simbolis per šiuolaikiškas medžiagas ir vaikiško piešinio fragmentus tampa atminties ženklu, pagarba svarbiam Lietuvos literatūros žmogui, bet kartu ir gyvu, kintančiu simboliu, kuriame telpa rimtis, ironija, kūrybiškumas, kalbos bei raiškos laisvė.

20x13x1 cm

Akriliniai dažai, piešinių fragmentai ant popieriaus, tekstilė, lakas ant faneros.

Tai reljefinis autorinės technikos kūrinys, kuriame Gediminaičių stulpų simbolis perteikiamas per sluoksnišką, trimatę kompoziciją. Kūrinys sudarytas iš geometrinių formų, dengiamų dažais, tekstile ir vaikų piešinių fragmentais. Skirtingos medžiagos ir paviršiai kuria gyvą, taktilinį objektą, kuriame istorinis ženklas įgauna šiuolaikinę, asmenišką formą.

Šiame kūrinyje juntamas spalvinis ir nuotaikinis ryšys su naktimi – vyrauja tamsesni, gilesni mėlynos spalvos tonai. Naktis čia suvokiama kaip laikas, kai suaktyvėja pelėdos, todėl kūrinys siejamas su rašytojų seserų slapyvardžiu Lazdynų pelėda. Tai pagarbus ryšys su gamta, tyla, stebėjimu, būdingu tiek pelėdos simbolikai, tiek rašytojų literatūriniam palikimui.

20x13x1 cm

Akriliniai dažai, piešinių fragmentai ant popieriaus, tekstilė, lakas ant faneros.