esi tuščia vieta
tarytum baltas lapas
jame juk gali būti
viskas bet nėra
šešėliuos vaikštinėji
kalbi kažkam juokiesi
kol daineles niūniuoji
į plaukus lenda vėjai
ir vis kai pamatau
tą tavo baltą lapą
netyčia visad ryškiai
visaip apipaišau
plaukia gulbė
galva nesuprasi
kur žiūri
tai šen tai ten
kol žvilgt
į vandenis
po savimi
sparnais tik
skėst varlė
pliumpt
iškrito
kaip akmenėlis
samanotas
grimzdo į tamsą
smigo į dumblą
viena težinodama
iš kur iškrito
ir kas tą paukštį
pabaidė
tokia jau ta gamta
toksai gyvenimėlis
fatališka dalia
žole tau tapti augalu
tiksliau kambarine gėle
po metų dešimties
ar dešimčių kelių
tai nesvarbu
tu tapsi kaktusu
hortenzija ar fikusu
namų tylos klausysi
žiūrėsi pro langelį
kad neateitų galas
reikės išgert vandens
geriau su mineralais