







Tai – abstraktus mišrios technikos kūrinys, reflektuojantis vertinimo, statuso ir savęs suvokimo temas. Paveikslo siužete – kalakutai, kurie giminystės ryšiais siejami su povais, tačiau neturi jų simbolinio svorio ar vizualinio prašmatnumo. Patelė žvelgia į patiną ir konstatuoja: „ne povas“.
Ši frazė yra ne tik pažodinė, bet ir perkeltinė. Ji nurodo į mūsų žmogišką polinkį lyginti, nuvertinti, siekti ryšių su tuo, kas atrodo vertingesnis ar išskirtinesnis, kartais visai nesąmoningai. Ironiška, jog vertinimą teikianti figūra – taip pat paprastas, kaimiškas paukštis.
Kūrinys su lengva ironija ir santūria raiška kalba apie troškimą būti „kažkuo daugiau“, nepastebint, kad patys esame dalis to paties peizažo. Tai vaizdinis komentaras apie mūsų kasdienį tylų, bet universalų teatrą.
75 x 50.5 x 1 cm
akrilas, pieštukai, purškiami dažai, markeriai, grafitas, lakas ant medžio plokštės
2,5 kg